Šokio menininko Petro Lisausko ir kūrybinės grupės meninė rezidencija „kąMertonas”
Gegužės 30 – birželio 3 dienomis, 18:00 valandą
Pakuonio bendruomenės namuose (Aušros g 3, Pakuonis, Prienų r.)

„Menas mums suteikia galimybę save atrasti ir tuo pačiu metu pamesti.“ – T. Merton.

Visi žmonės, o ypač kūrėjai, turi savo „vidinius kamertonus“, kuriais vadovaujasi priimdami sprendimus buityje, kūryboje, dvasiniame kelyje. Kintant kasdienybei, mirties, grėsmės, vienatvės akivaizdoje kaip niekada aktualūs tampa gyvenimo prasmės, vienatvės ir dialogo su kitu, savosios tapatybės, pašaukimo klausimai. „Vidinį kamertoną” reikia atpažinti, atrasti iš naujo, todėl religinė kūryba neretai tampa ieškančiųjų šaltiniu.

Šiuolaikinio šokio spektaklio „kąMertonas“ kūrybinei komandai „vidinio kamertono” vaizdinys – XX a. trapistų vienuolio Thomo Mertono pavardės bei klausimo „ką?” jungtis. Kuo T. Mertono asmuo, kūryba galėtų būti aktuali šių laikų žmogui? Kaip jis žvelgtų į šių dienų aktualijas? Dviejų dalių performatyvaus spektaklio kūrėjai aktualizuoja T. Mertono asmenį, rašytinį bei vaizdinį palikimą ir judesio, įvairių medijų pagalba ieško dialogo, pradžios, ašies, reikšmingų žmogui, kūrėjui šiandien.

Šokis, persipinantis su lietuvišku moliu tik sustiprina pojūčius.

—–
Apie menininką:
gimė 1981m, Alytuje, 2008 metais baigė Aktoriaus–šokėjo, bakalauro studijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2013 Teatro režisūros, Magistrantūros studijos , Klaipėdos universitete. Nuo pat studijų pradžios aktyviai reiškėsi profesionalioje scenoje. Iki šios dienos režisavo ir sukūrė choreografijas 18 spektaklių. Sukūrė virš 50 vaidmenų šokio, 11 dramos spektakliuose, taip pat 9 vaidmenis kine. Petrui Lisauskui 2007 metais buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. 2009 metais už Didje vaidmenį R.Čekuolytės filme „Stiklainis uogienės” gavo Sidabrinės gervės apdovanojimą. 2013 gavo Kultūros ministerijos „Jaunojo menininko” premiją, bei 2013 ir 2014 buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui šokio srityje.
—–